Tariu aš „Laba diena“ visiems tiems, kurie dabar landžioja po interneto platybes ir taip pat užsuko ir į šį mano blogą. Galite vadinti mane tiesiog Vienturčiu, mano slapyvardžiu. Aš esu senas lietuviškos muzikos žinovas, bet ne pagal mano paties amžių, o pagal tai, kad aš jau labai seniai klausausi daug lietuviškos muzikos ir nemažai visko apie ją žinau. Norėčiau jums šiame savo bloge pateikti informaciją, kurios jūs dar nežinojote, arba, galbūt, kažkada žinojote, bet jau seniai buvote tai pamiršę. Aprašyti tai, apie ką man pačiam ir turbūt daugumai kitų žmonių yra labai smagu prisiminti, nes viskas kadaise yra išgyventa, patirta.
Siūlyčiau jums visiems kartu su manimi imti ir nusikelti mintimis į tuos jau praėjusius, senus laikus, kai tuoj po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo atsigavusi nuo visokių ten sovietinių priespaudų lietuviška estradinė popmuzika pradėjo šalyje reikštis ir po truputį žengti pirmuosius savo netvirtus, nedrąsius žingsnius. Tuomet, kai tų muzikinių grupių Lietuvoje buvo dar visai labai nedaug, vos kažkur kelios. Kai visa šalis vieningai, kartu dažnai niūniuodavo grupių: „KARDIOFONAS“, „FOJĖ“, „HIPERBOLĖ“(Iki šiol išlikusi iš tų senųjų mano pačia mėgstamiausia), „ANTIS“, „RONDO“ dainas, o radijo stočių eteryje populiariausi šalies dainininkai buvo: Stasys Povilaitis, Ovidijus Vyšniauskas, Romas Dambrauskas, Kastytis Kerbedis..
Ir tuomet Lietuvos muzikinėje padangėje viena po kitos pradėjo kurtis populiarios jaunimo muzikos grupės... Prie viso šito labai daug prisidėjo 1989m. Kaune įsikūrusi „Pop centro“ muzikos leidybinė kompanija, kuri visokeriopai globojo ir rūpinosi savo pačių muzikinę karjerą pradedančiais jaunais atlikėjais ir grupėmis. Prisipažinsiu, kad apie pačios kompanijos veiklos pradžią aš pats žinau ... beveik nieko, tik, išskyrus tai, kad beveik nuo pačių pirmųjų kompanijos susikūrimo metų, beveik kasmet Kaune, Nemuno saloje buvo rengiamas popmuzikos festivalis „POP ART“. Norėdami kasmet sudalyvauti šiame festivalyje, jaunieji atlikėjai turėdavo dėl to stengtis kaip tik beišgalėdami, iš visų jėgų, kurti naujas, dar visai negirdėtas dainas. Renginio metu būdavo išrenkamas pats geriausias kūrinys ir metų festivalio Misteris.
Nors man pačiam truputį yra ir nesmagu dėl viso to, bet vis tiek mielai jums prisipažinsiu tai, kad radijo laidų aš aktyviai pradėjau klausytis tiktai nuo 1996m. lapkričio, kai tėvai įsigijo galingą radijo imtuvą, nes iki tol radijas manęs visai nedomino ir visą savo dėmesį skirdavau tik Lietuvos Televizijai. Iš TV programų pirmenybę visada skirdavau vaikiškoms ir muzikinėms laidoms, ypač, atsimenu, tuo laiku aš mėgau žiūrėti tuometinę laidą „Muzikinis viešbutis“, kurią LTV berods rodydavo penktadienio vakarais. Taigi, pas mus tada beveik nuo ryto iki pat vėlaus vakaro namuose kasdien būdavo ištisai įjungta Lietuvos Nacionalinio Radijo 1-oji programa ir galėdavau iki valiai klausytis jos laidų. Va, būtent tuo metu aš pirmąkart ir sužinojau, kad eteryje yra ir tokia laida jaunimui „Pop radijas“, kurios metu kaskart yra apžvelgiama 10 geriausių savaitės jaunimo grupių dainų. Taigi, nei nebūtų ši radijo stotis mane tada sudominusi, jei ne pastaroji laida ir jei nebūčiau pats kadaise pirkęs įvairių „Pop centro“ garso kasečių, tai tikriausiai gal niekada šis mano blogas ir nebūtų visai atsiradęs pasauliniame tinkle.
Vaje, vaje, atsimenu, kaip aš kadaise nekantriai laukdavau, kada pagaliau ir vėl ateis šeštadienis, 18,05 valanda ir Lietuvos Radijo 1-osios programos eteryje nuskambės mano pamėgtosios radijo laidos šaukinys: „Pop raaaaadiiijas“. Tuomet radijuje pasigirsdavo vyriškas balsas ir pranešdavo, kad jau atėjo laikas paskelbti pačias geriausias tos savaitės dainas. Labai dažnai, o gal net ir vos ne kas antroje laidoje vedėjas dar pranešdavo ir tai, kad, neva, per savaitę laida vėl gavo daug jaunų merginų laiškų, kuriuose pirmieji žodžiai dažniausiai būdavo tokie: „Popradijau, aš tave labai, labai myliu! Bučkis.....“ Ir taip toliau. Taigi, galima būdavo susidaryti tokį įspūdį, kad laidos „Pop radijas“ klausosi vien tiktai merginos, o vaikinų tarp klausytojų – visai mažuma... Taigi, prieš tą laidą aš pats ir imdavau sau tyliai mintyse spėlioti, kaip ir visuomet, kiekvieną šeštadienį: na, tai kurioje vietoje atsidurs šįsyk grupės „Amplua“ daina, o lyderiai „Mink taką“ ar ir vėl išliks aukštoje vietoje? O kur šįsyk bus mano mėgstamiausios grupės „Stiprus smūgis“ daina? Beje, vertėtų dabar pat jums priminti ir kokios grupės visada priklausė „Pop centro“ kompanijai. Spėju, kad daugelio jųjų pavadinimus jūs jau seniausiai pamiršote. Tai štai, visos tos grupės iš eilės: „SEKMADIENIS“(Su vokaliste Jūrate Miliauskaite), „AMPLUA“(Labiausiai įsiminė atmintyje vienos jų kasetės pavadinimas: „Koverdromas -1“, „RONDO“, „STIPRUS SMŪGIS“, „16 Hz“, „MINK TAKĄ“(Ten dainavo ir Marius Jampolskis), „AURA&DYVA”, “NARS”(Su prikimusio balso vokalistu Raimundu Narsu), “RSA” (Jos vokalistas vadinosi…Skruzdėliukas), “AITRA”, “KVINT`M”. Bent jau tiek aš tai dar prisimenu. O paskui, kiek vėliau į tą grupių būrį įsiliejo ir dar keletas visai naujų: “PILNATIS”, “PENKI”, “TIKROJI IŠDYKĖLĖ”. Visa kompanijos veikla trūko, pagal mano žinias, kažkur gal iki 2000-ųjų metų vidurio, o paskui viskas pasibaigė ir tų grupių kai kurių ir visai nebeliko.
O kol dar viskas sėkmingai tęsėsi, kompanijos veikla vyko toliau, buvo gausiai perkamos “Pop centro” grupių garso kasetės, jų mielai klausomasi, jaunimas rinkosi į vykstančius daugelyje Lietuvos miestų koncertus, linksminosi iš širdies. Aš pats tuomet dar mokyklą lankiau, buvau visai jauniklis, vos “niolikinis”, bet gerai atsimenu, kad mano klasėje, tarp draugų buvo labai populiarios ir mėstamos grupės “Mink taką” dainos, ypač ta – “Šokių deivė”. Dažnai ją klasiokai leisdavo per kasetinį magnetofoną vykusiuose klasės “žiburėliuose”… Dar labai mėgstama jaunimo tarpe buvo ir ta grupės “16 Hz” daina “Jūros platumoj”. Ach, tai mano paauglystės dienos…
Tiesą pasakius, Kauno muzikos leidybinė kompanija „Pop centras“ savo turimas muzikos grupes populiarino ne vien tiktai radijo eteryje, tai darė ir per televiziją. Ar gal kas dar prisimena, kaip kažkur 1997m. tuometinė televizija TELE-3 kiekvieną sekmadienį, kažkur po vidurdienio transliuodavo laidą jaunimui „POP TV“, kur rodydavo vaizdus iš iš šios kompanijos grupių koncertų, apžvelgdavo naujienas iš tų grupių gyvenimo, kalbindavo grupių narius. Kadangi pas mane tuo laiku televizorius labai prastai rodydavo TELE-3 kanalą, tai aš tą laidą esu matęs gal viso labo tik 5 kartus, daugiau vien klausydavausi tik „Pop radijo laidos“. Ką dar aš pamiršau čia paminėti, tai kiekvienų metų gale kompanija savo grupėms pateikdavo užduotį sukurti po vieną dainą, skirtą Naujųjų Metų šventei. Paskui šias savo specialiai sukurtas dainas, kartu su kitomis grupės įrašydavo į savo leidžiamas garso kasetes. Ir, reikia pastebėti, kad daugelis tų sukurtų šventinių dainų buvo tikrai visai neblogos, linksmos ir nenuobodžios... Į kasetes taipogi patekdavo vėliau ir specialiai festivaliui „POP ART“ grupių sukurtos dainos. Taigi, bet gal jau užteks tų kalbų. Toliau aš jums šiame bloge išsamiai apžvelgsiu visas savo dar tebeturimas „Pop centro“ kadaise išleistas kasetes, kurias išsaugojau iki pat šių dienų.
R. Ivoškos nuotrauka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą